Žemos temperatūros vožtuvų darbo sąlygos yra griežtos, o dauguma jų darbo terpių yra degios, sprogios ir labai laidžios medžiagos. Minimali darbinė temperatūra gali siekti -269 laipsnį, o didžiausias darbinis slėgis – 10 MPa. Todėl žemos temperatūros vožtuvų konstrukcijoje, gamyboje ir patikroje yra didelių skirtumų, palyginti su bendrosios paskirties vožtuvais. Paprastai, atsižvelgiant į žemos temperatūros vožtuvų veikimo sąlygas, projektavimo darbams siūlomi šie reikalavimai:
(1) Vožtuvai ir jų mazgai turi turėti galimybę ilgą laiką veikti žemos temperatūros terpėje ir aplinkos temperatūroje (paprastai 10 metų arba 35000-5000 ciklai);
(2) Vožtuvai neturėtų tapti reikšmingu šilumos šaltiniu, palyginti su žemos temperatūros terpėmis, nes šilumos srautas gali sumažinti šiluminį efektyvumą. Be to, dėl pernelyg didelio šilumos srauto vožtuvo viduje esanti žemos temperatūros terpė gali išgaruoti, o tai gali sukelti neįprastą slėgio padidėjimą ir pavojų;
(3) Žemos temperatūros terpė neturėtų turėti žalingo poveikio rankinio rato veikimui ir užpildo sandarinimui;
(4) vožtuvų sąrankų, kurios tiesiogiai liečiasi su žemos temperatūros terpėmis, konstrukcija turėtų atitikti atitinkamus atsparumo sprogimui ir priešgaisrinės saugos reikalavimus;
(5) Žemoje temperatūroje veikiančių vožtuvų mazgų sutepti negalima, todėl reikia imtis priemonių, kad trinties komponentai nebūtų subraižyti.
Pirmiau minėti reikalavimai turėtų būti taikomi visame žemos temperatūros vožtuvų projektavimo procese, ir reikia pažymėti, kad aukščiau pateikti reikalavimai yra būdingi tik žemos temperatūros vožtuvams. Projektuojant žemos temperatūros vožtuvus, taip pat reikia laikytis atitinkamų bendrųjų vožtuvų reikalavimų.
